TL spaudoje
Straipsnelis Kompiuterijoje:
Straipsnis Computerbild Lietuva Patarėjas:
Straipsnis Naujojoje komunikacijoje:
Delfi.lt
http://www.delfi.lt/news/economy/ITbussines/article.php?id=19066782
Kompiuterija.lrytas.lt
http://kompiuterija.lrytas.lt/naujausia/2008-08-14/geforce-galimybes/
Plačiai nepublikuoti straipsniai:
2000-aisiais pradėtas Folding@Home (FAH) projektas nulėmė didžiulį šuolį molekulinio modeliavimo srityje. Tarpusavyje sujungti šimtai tūkstančių asmeninių kompiuterių visame pasaulyje per šešerius metus atliko tokį modeliavimo kiekį, koks buvo laikytas neįmanomu net superkompiuteriams. Pasirinkę modeliuoti baltymų lankstymąsi ir su tuo susijusias ligas, FAH mokslininkai Stanfordo Universitete (JAV) jau paskelbė virš 40 mokslinių straipsnių, prie kurių savo kompiuteriais prisidėjo virš milijono žmonių.
Šiandien, 2006-aisiais, jau yra žvelgiama į dar didesnes Folding@Home projekto galimybes. Šios galimybės susijusios su naujuoju Cell procesoriumi, kurį Sony kompanija įdėjo į ką tik pasirodžiusią žaidimų konsolę PLAYSTATION3. Šis procesorius, kartu su kitomis naujomis technologijomis ir modeliavimo algoritmais, leidžia pasiekti 100 gigaflopų pajėgumą viename kompiuteryje. Tokiu būdu, tik su 10.000 tokių kompiuterių, lokalizuotų skirtinguose pasaulio taškuose, pavyktų pasiekti pentaflopinio produktyvumo lygį, kuris šiai dienai nepasiekiamas net sudėjus į krūvą visus pasaulio superkompiuterius. (Palyginimui, ankstesnių Sony Playstation2 konsolių pasaulyje yra parduota per 70 milijonų vienetų). Specialios programinės įrangos, kurią sukūrė Sony, dėka kiekvienas žaidimų mėgėjas, įsigijęs PLAYSTATION3, turės galimybę prisijungti prie pasaulinio baltymų lankstymo modeliavimo ir padėti mokslininkams kurti vaistus nuo tokių ligų, kaip Alzheimerio, Hantingtono sindromai bei tam tikros vėžio formos.
Folding@Home projekto tikslas yra pritaikyti ir panaudoti naujas technologijas, kurios atsiradus tokioms praktinėms galimybėms kaip Cell centrinio procesoriaus ir grafinių procesorių kooperavimas bei pajungimas naujoms modeliavimo metodikoms, leidžia išspręsti baltymų lankstymosi klausimus ir problemas, kurios anksčiau buvo techniškai neįmanomos.
Nuo 2004 metų Lietuva taip pat dalyvauja Folding@Home projekte. Lietuviai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio šiam tikslui yra prijungę virš 1000 asmeninių kompiuterių. Tarp milijono kitų dalyvių visame pasaulyje, komandinėje įskaitoje (Team Lithuania eilės numeris- 36816) Lietuva užima 50-tą vietą.
(parengta pagal folding.stanford.edu naujienas)
Sparčiai populiarėjant internetui, atsivėrė visiškai naujos sferos, kuriose žmonijos labui gali pasitarnauti pasaulinis tinklas- World Wide Web. Be informacijos paieškos ir keitimosi programų, praeito šimtmečio pabaigoje atsirado nauja- paskirstytųjų skaičiavimų kryptis, kai internetu sujungti tūkstančiai kompiuterių suformuoja vieną kūną, kuris tikslingai panaudoja tų “savanorių” kompiuterių procesorių tuščius ciklus moksliniams tyrimams. Vienas iš tokių panaudojimų- tai mirtinų susirgimų modeliavimas ir vaistų paieška, kuriems šiandien negali pagelbėti net greičiausi pasaulio superkompiuteriai.
Atlikus internetines apklausas paaiškėjo, kad iš pasaulyje šiuo metu funkcionuojančių maždaug 500 milijonų kompiuterių tiktai labai maža dalis- 10 milijonų- dalyvauja arba kada nors dalyvavo paskirstytuose skaičiavimuose. Tokį nedidelį procentą iš dalies lemia vis dar nepakankamas interneto prieinamumas (nors kasmet sulaukiama per 100 milijonų naujų interneto vartotojų), reklamos trūkumas (dauguma projektų yra akademiniai, neturintys didelių finansinių išteklių), tiek atsargumas naujovių atžvilgiu, tiek nepasitikėjimas mokslo pažanga ir deklaratyviais tokių projektų tikslais. Bet turint omeny, kad tipinį superkompiuterį sudaro vos 100.000 procesorių- junginys iš 10 milijonų kompiuterių jau yra nepalyginamai galingesnė sistema, viliojanti mokslininkus, nes tokiu būdu galima atlikti skaičiavimus, kurie praktiškai pasiekiami būtų tik po kelių ar net keliasdešimties metų.
Bene didžiausią indėlį į @home projektų populiarinimą įdėjo Google kompanija, 2003-iaisiais į savo įrankių juostelę GoogleToolbar įdėjusi funkciją “Google Compute”, kuri suteikė galimybę prisijungti prie kurio nors vieno, ar net kelių iš sąrašo projektų, dovanojant neišnaudojamus savo kompiuterio resursus moksliniams tyrimams. Šis vienas pelės klavišo spustelėjimas, praktiškai netrukdant žmogaus, atlikusio šį veiksmą, instaliuoja reikiamus programinius komponentus, internetu atsisiunčia duomenis ir ima juos doroti. Toks foninis procesas netrukdo normaliam darbui ir suintenstvėja tuo metu, kai kompiuteriu nėra dirbama.
Lietuvoje paskirstytųjų skaičiavimų (distributed computing) bumas prasidėjo kartu su visu likusiu pasauliu- apie 2000-uosius metus, kai išpopuliarėjo projektas SETI@home, radioteleskopo duomenų pagrindu ieškantis nežemiškųjų civilizacijų pėdsakų kosmose, duomenų apdorojimui naudojęsis naminiais kompiuteriais. Peržvelgus projekto statistikas, kuriose minimas Lietuvos vardas, galima pamatyti, jog šiame projekte dalyvavo virš 3000 lietuvių, pasidalinusių į 50 tarpusavy konkuruojančių komandų, tačiau bendroje įskaitoje Lietuvos vardą pakėlę iki 40-tos vietos pasaulyje. Tačiau šiai dienai tai jau daugiau istorinė informacija, nes SETI projektas jau įžengė į savo saulėlydį, užleisdamas pozicijas kitiems astronominiams bei fizikiniams projektams, tokiems kaip Einstein@home bei LHC@home .
Tais pačiais 2000-aisiais startavo ir vienas projektas, susijęs vaistų paieška nuo nepagydomų ligų- Folding@home. Pagrįstas tuo pačiu principu kaip ir SETI, šis projektas rado savo nišą tarp žmonių, susidūrusių su artimų žmonių netektimis, dėl kurių vienaip ar kitaip buvo kaltas vėžys, Parkinsono, Alzheimerio liga, kiti senatviniai ir paveldimi nepagydomi susirgimai. Projekto idėja, kad “liga nepagydoma todėl, kad vaistų ieškoma ne ten kur reikia”- rado ne tik pritarimą mokslinikų tarpe, bet ir konkrečių įrodymų Folding@home laboratorinių tyrimų eksperimentuose. Tai vienintelis paskirstyto skaičiavimo projektas, iš kurio rezultatų yra parašyta virš 30 aktualių mokslinių straipsnių žymiausiuose referuojamuose pasaulio žurnaluose, ir šiandien šis projektas užima pirmąją vietą pagal aktyvių dalyvių skaičių- 180 tūkstančių. Projekto vadovas, Kalifornijos Stanfordo Universiteto profesorius Vijay Pande yra gavęs aukštų įvertinimų ir apdovanojimų kaip dėstytojas bei inovacinių sprendimų autorius. Vienos paskirstytojo skaičiavimo projektų apžvalgos autoriaus nuomone, šio žmogaus asmenybė ir projektas Folding@home subūrė bendruomenę, kurią tenka pripažinti labiausiai apsisprendusia ir vieninga, lyginant su kitais projektais. V.Pande darbo grupė savo tyrimų objektu pasirinko penkias mirtinas ligas, ir mokslinius rezultatus, gautus bendradarbiaujant su viso pasaulio kompiuteriais-savanoriais, yra įsipareigoję publikuoti viešai, ir tai daro.
Lietuvoje susikūrusi projekto Folding@home komanda, šiandien vienijanti apie 300 įvairaus amžiaus ir specialybių žmonių, balandžio 23 dieną švęs savo antrąjį gimtadienį. Ši sąlyginai jauna komanda per pirmuosius savo gyvavimo metus, tarp 40 tūkstančių komandų sugebėjo Lietuvos vardą pakelti į pasaulinį TOP 100, o pasirodžius laidai “NeGali būti” per LTV ir prie komandos prisijungus net 700 naujų dalyvių, daugiausia jaunimo- Team Lithuania kilstelėjo iki 50-tos vietos visame pasaulyje. Oficialios Stanfordo Universiteto statistikos duomenimis, lietuviai šiam projektui yra pajungę virš 1200 kompiuterių.
Tarp Lietuvos dalyvių galime rasti Biochemijos instituto, Sintagmos, keletos Vilniaus mokyklų vardus, lietuviškus interneto portalus bei kelias privačias įmones, tačiau žiūrint plačiau tie keli stambesni vardai tik rodo, kad pagrindinis @home projektų variklis, kaip ir tikėjosi tokių projektų kūrėjai, suteikę būtent @home pavadinimą- yra pavieniai žmonės entuziastai, įdiegę šias skaičiavimo programas į kompiuterius savo namuose.
Paskirstytųjų skaičiavimų pagrindinis privalumas yra tas, kad norintis dalyvauti entuziastas neprivalo turėti nuolatinio interneto ryšio ir galingo procesoriaus, kas yra būtina superkompiuteriuose ir alternatyviuose GRID projektuose. Molekulių dinamikos modeliavimas, reikalingas vaistų paieškai, yra vienas iš nedaugelio procesų, kurie labai efektyviai veikia tiek senesnio modelio kompiuteryje, tiek kompiuteryje, kuris internetui naudoja lėčiausią modemą arba net išvis neturi ryšio. Žinojimas, kad su savo naminiu kompiuteriu galima prisidėti prie pasaulio ateities kūrimo ir visiškai lygiom teisėm su žymiausiais mokslininkais gelbėti gyvybes- yra nemažas paskatinimas žmogui, mąstančiam apie savo gyvenimo įprasminimą.
Gan aukšti Lietuvos komandų pasiekimai pasauliniu lygiu byloja, kad šalies dydis nėra lemiamas faktorius tokiose draugiškose varžybose. Didžiųjų šalių atsilikimas bei susiskaldymas ir konkuravimas viduje rodo pilietinio sąmoningumo trūkumą- juk tokie projektai yra puiki proga solidarizuotis ir išgarsinti savo valstybę. Apskritai, valstybiniu mastu susivienijus į kurį nors vieną- prioritetinį- projektą, visai drąsiai galima tikėtis, kad Lietuva užims pačią aukščiausią- pirmąją vietą.
Ar Jūs
nenorėtumėt susikauti su vėžiu
ir bendrom jėgom jį nugalėti
????